Naujiena – „Eyjafjallajökull-DNA“

200 metų ramybės būsenoje išbuvęs, o balandžio 15 dieną išsiveržęs Islandijos ugnikalnis Ejafjadlojokudlis buvo sukėlęs didžiausią chaosą aviacijos istorijoje. Tačiau tuo viskas nesibaigė – ir šią savaitę vulkaninių pelenų debesys vėl sukėlė sumaištį Didžiosios Britanijos ir šiaurinių Europos šalių oro uostuose, privertę atšaukti apie tūkstantį skrydžių ir sutrikdę šimtų tūkstančių keleivių planus. Į šiuos įvykius jau sureagavo apsukrūs asmenys ir verslas. Ir keista, kad tas verslas – gana konservatyvus, nepriimantis greitų sprendimų, toks, kuris per vieną naktį negali perklijuoti etikečių.  

 Ugnikalnio, esančio maždaug už 200 km į rytus nuo Islandijos sostinės Reikjaviko, kraterio dugne tebevyksta sprogimai, į dangų kyla tiršti juodi ir pilki debesys. Mokslininkai mano, kad Ejafjadlojokudlio išsiveržimas gali paskatinti suaktyvėti ir kitus, netoliese esančius ugnikalnius.

Islandijos ugnikalnio išsiveržimas pateikė ir pamokų. Pavyzdžiui, klausimas Lietuvai: ar gali geografinis Europos centras būti provincija ir užkampis? Taip, jis toks yra. Kai ugnikalnio pelenai balandį privertė nutūpti visus lėktuvus, dar kartą pamatėme, kad šalis, kuri save pristato kaip tiltą tarp Rytų ir Vakarų, iš toliau praktiškai yra nepasiekiama, net ir iš Vakarų Europos. Neturime jokių rimtesnių transporto alternatyvų kaip ir energetikoje. Gražus sutapimas, bet gegužės 10 dieną pagaliau pradėti projekto „Rail Baltica“ rangos darbai tarpstotyje Šeštokai–Mockava.

O, pavyzdžiui, Britanijoje stiprėja neformalus judėjimas, kurio pagrindinė idėja maždaug tokia: šalin lėktuvus, galime poilsiauti ir netoli namų, čia tai pat gražu. Kita vertus, nemažai europiečių vėl atrado traukinius, keltus ir autobusus. Londono taksistai tarsi Le Mano 24 valandų lenktynių dalyviai vežė turtingus klientus net į Paryžių ir Milaną.

Džiaugiasi telekomunikacijų sektorius, nes daug Vakarų Europos bendrovių nusprendė, kad darbuotojams nėra jokio reikalo skraidyti į kiekvieną susitikimą ar renginėlį, ir vėl prisiminė vaizdo konferencijas bei įvairius produktų vaizdo pristatymus. 

Aplinkosaugininkai ir sunerimę, ir džiaugiasi: niekas kol kas nesiima tiksliai prognozuoti, koks bus šio išsiveržimo poveikis aplinkai ir kiek tai gali tęstis. Kaip žinia, ankstesnis jo išsiveržimas tęsėsi dvejus metus. Ekspertai iškėlė versiją, kad ugnikalnio pelenai tam tikrą laiką pristabdys klimato šilimą, tačiau vėlesnis atšilimas gali būti dar didesnis. Tuo tarpu „žalieji“ džiugiai skaičiuoja, kad pelenų nutupdyti lėktuvai tik per vieną balandžio savaitę neišmetė į atmosferą maždaug 1,3 mln. tonų CO2.

 

Tikros uolienos ir pelenai

 

Verslus islandas internete pardavinėja Islandijos ugnikalnio pelenus. Tokiu suvenyru domisi pirkėjai iš įvairių pasaulio šalių. 160 g pelenų kainuoja 108 USD arba 82 EUR.

Tačiau labiausiai rinką – bent kol kas – nustebino šveicarų laikrodžių manufaktūros „Romain Jerome“ sumanumas. Jos laikrodžiai yra išskirtiniai ir unikalūs ne tik dėl tobulų mechanizmų, bet ir dėl korpusams gaminti naudojamų medžiagų.

Tos medžiagos ir patys laikrodžiai turi Šveicarijoje pripažintų institucijų sertifikatus. Pavyzdžiui, linijų „Moon Dust“ ir „The Truth about Roswell“ korpusams gaminti panaudotas amerikiečių erdvėlaivio „Apollo XI“ korpuso titanas ir plienas.

O štai „Titaniko“ 100-ąsias žūties metines, kurios bus minimos 2012 metais, manufaktūra pasitinka riboto skaičiaus (2 012 vienetų) aukštos klasės įvairių modelių laikrodžių linija „Titanic-DNA“. Jos modelių korpusams gaminti naudojamas lydinys iš autentiško „Titaniko“ ir „Harland & Wolff“ statyklos, kur gimė laineris, plieno. Visa tai patvirtina atitinkami sertifikatai. Tiesa, manufaktūra neskelbia, kaip jai pavyko gauti „Titaniko“ plieno, tačiau galima numanyti, kad jo įsigyta iš kurios nors povandeninės ekspedicijos, kai iš dar nesaugomos kapavietės buvo iškelta įvairių daiktų ir nedidelių laivo nuolaužų. 

Skiriasi įvairių modelių – „T-oxy II“, „T-oxy III Extreme Rust“, „T-oxy IV Ultimate Rust“, taip pat ir naujausio – „Tourbillon Steampunk A la Grande“ − „parūdijimo” lygis. Rūdijimo procesui sukelti ir paskui jį visiškai stabilizuoti buvo sukurta speciali sudėtinga technologija. Šie vyriški ir itin įdomus moteriškas modelis „Titanic-DNA by Chéca“ sukurtas bendradarbiaujant su prancūzų menininku André Chéca.

Visai šviežia naujiena – „Romain Jerome“ modelis „Eyjafjallajökull-DNA“. Toks operatyvumas tikrai nebūdingas šveicarų laikrodžių pramonei, kuri yra gana konservatyvi, nepriimanti greitų sprendimų. Tai – ne per vieną naktį mokesčių perversmą įvykdyti ar prekių etiketes perklijuoti.      

Laikrodis tęsia savo pirmtakų iš DNA linijos tradicijas ir primins daug sumaišties sukėlusį ir nežinia, kiek dar sukelsiantį XXI amžiaus pradžios įvykį. Jo ciferblatas – lyg mažytis įvairių stichijų nualintas ugnikalnio krateris, pro kurį bet kurią sekundę gali išsiveržti lava. Laikrodis – solidus, masyvus ir brutalokas. Tačiau svarbiausia – ciferblatui gaminti panaudotos tikros uolienos iš Ejafjadlojokudlio kraterio ir tikri pelenai, kuriuos jis išmeta. Viskas tikra – kaip ir anksčiau pridedami autentiški šveicariški sertifikatai. Tačiau ciferblato dizaine galima įžvelgti ir ironijos: valandų ir minučių rodyklės – tarsi nedideli lėktuvai, skrendantys virš šio ugnikalnio kraterio.